Kovo 10 dieną nuo seno buvo  švenčiama  40 paukščių diena. Manoma, kad maždaug 40 rūšių paukščių išskrenda į šiltuosius kraštus ir tą dieną tiek pat rūšių būna sugrįžę. Tai pavasario šventė, džiuginanti atgyjančios gamtos reiškiniais. Tai dienai kepama 40 įvairių bandelių.
Mes, žolinčiai, linkime tą dieną išsikepti ne tik bandelių, bet ir pasigaminti 40 skanių stiprybės rutuliukų - saldainukų su įvairiomis sėklikėmis.
Džiovintus vaisius: obuolius, kriaušes, razinas, abrikosus, slyvas nuplauname ir pamirkome šiltame vandenyje 2-4 valandas. Nusunkiame ir sumalame mėsmale. Į gautą masę įdedame sezamo ar saulėgrąžų sėklų, truputį pakaitintų, ir sujungiame masę sėlenėlėmis, kad formuotųsi rutuliukai. Juos pavoliojame kokoso drožlėse arba dilgėlių sėklose, papuošiame riešutais. Galite skaninti cinamonu, kardemonu, imbieru - savo mėgstamais prieskoniais.

 

---

 

Po linksmo Užgavėnių siautulio išaušta didžiojo pasninko diena -PELENIJA. Tą dieną moterų darbas - pelenais, asiūkliais iššveisti visus puodus, šaukštus, stalą, kad namuose mėsos riebalo nė tvaiko nebeliktų. Prasideda Kanapinskio ir silkės laikas.
Gavėnia - septynių savaičių atgailos, pasninko laikas. Nekeliamos vestuvės, krikštynos, nerengiami pasilinksminimai, atsisakoma mėsiškų maisto produktų. Pagrindinis Gavėnios maistas - silkės ir kitos žuvys, kanapių ir sėmenų aliejus, avižų kisielius, bulvės, rauginti kopūstai, burokai. Karvės pienas keičiamas į kanapių arba aguonų pieną.
Vasario 24 dieną - Vieversio šventė
VIEVERSYS - PAVASARIO PRANAŠAS.
Tai artojų ir žolinčių linksmintojas. Sakoma, jeigu vieversys parskrenda anksčiau 24 dienos - bus šaltas pavasaris, o jeigu po 24 dienos - pavasaris ankstyvas. Tą dieną apibėkite apie trobą du kartus, kad greiti būtumėt kaip vieversys. Kad gražūs ir sveiki būtumėt - sniegu tris kartus nusiprauskite. O svarbiausia, kad akis į dangų pakeltumėt ir pasidžiaugtumėt dangaus grožybe, o gal ir pirmąjį pranašą - vieversį išvysite.
Tai dienai kepdavo bandeles-paukštelius, šutindavo košes iš grūdų ir įvairių bandelių prakepdavo ar džiovindavo. Mes siūlome išsivirti arba išsikepti VIEVERSIO BANDELIŲ pagal tokį receptą:
1 stiklinė ruginių rupaus malimo miltų;
1 stiklinė kvietinių miltų;
Aguonų arba juodgrūdės 3-4 šaukštai;
Mineralinis vanduo (gazuotas)
Iš viso to užminkyti minkštą tešlą ir palikti keletai valandų šiltai, galite įdėti duonos raugo, dar skaniau bus.
Pabarstyti miltais lentelę, iškočioti 2 cm storio lakštą ir norimos formos pjaustyti ar stikline formuoti.
Vandenį užvirti, įberti druskos, šlakelį aliejaus įpilti ir virti bandeles, kol iškils į paviršių. Išgriebti, kad nesuliptų, galima pašlakstyti sviestu.

Valgyti tinka su obuolių koše, šermukšnių uogiene. Galima pasigaminti padažą su daržovemis ir linų sėklomis. Linkiu būti kūrybingiems, darbštiems.Tai ne tik  Gavėnios, bet lyg ir viso mūsų krikščioniško gyvenimo užduotis. Linkime džiugios Gavėnios.

 

---

ŠVENTOS ONOS PUSRYČIAI 

 

 

 

---

 

© Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Atsibudę Verbų sekmadienio rytą ir senu papročiu nuplakę verbomis savo artimuosius, tuo būdu dar kartą priminsime jiems, kad artėja pavasaris, o su juo – Velykos.
 Linksmybės – antrą dieną 
Manoma, kad Velykų pavadinimas susijęs su žodžiu "vėlės". Nuo seno gyva tradicija Velykų dieną lankyti artimųjų kapus, nunešti jiems margučių. Mūsų protėviai tikėjo, kad pavasarį vėlės atsikelia iš žemės, o pirmasis perkūnas, kuris šiemet Kaune nugriaudėjo kovo 21-ąją, vėl sugrąžina jas į kapus.  Vieni į bažnyčią eina vėlų šeštadienio vakarą, meldžiasi iki paryčių, kiti – tik Velykų rytą. Sulaukę Kristaus prisikėlimo, žmonės skuba į namus, kur visa šeima sėda prie šventinio stalo. Pirmoji Velykų diena, kaip įprasta, prabėga tarp artimųjų, o linksmybės ir pramogos prasideda antrąją švenčių dieną.
Kiaušinius margino ir pagonys 
Pagrindinis Velykų simbolis ir valgis – kiaušinis. Kodėl? Anot etnologės Gražinos Kadžytės, kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą. Greičiausiai todėl juos nešdavo kaip dovaną ir valgydavo kiaušinienę lankydami naujagimį. Kiaušinio lukštus išbarstydavo laukuose prieš sėją.  Seniausi brūkšneliais marginti kiaušiniai rasti IV a. mirusios mergaitės kape dabartinės Vokietijos teritorijoje. Lietuvoje yra rasta XIII a. akmens, kaulo ir molio kiaušinių. Velykinius kiaušinius mini ir Martynas Mažvydas. Manoma, kad visoje Lietuvoje marginti kiaušinius imta XVI a. Greičiausiai jie taip pat, kaip ir dabar, buvo marginami šeštadienį ir jų spalvos reiškė tą patį (raudona – gyvybę, žalia – bundančią gamtą, mėlyna – dangų, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę), saugojo šeimininkų namus nuo perkūno.  Pamažu grįžta sena tradicija ant šventinio stalo statyti Velykų eglutę – specialią kelių aukštų medinę konstrukciją su lizdeliais kiaušiniams dėti. Tokią eglutę, kuri dar vadinama "kiaušinynu", šiemet buvo galima nusipirkti Kaziuko mugėje. Ši konstrukcija paprastai dar apkaišoma ir pavasario žalumynais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis ir pan. 
Margutis – it kalėdaitis
Velykų rytmečio pusryčiai panašūs į Kūčias – prie stalo susirenka visa šeima. Kai kur išlikęs senas prasmingas paprotys – tėvas, peržegnojęs stalą, nulupa vieną pašventintą margutį, o motina supjausto jį į tiek dalių, kiek šeimos narių sėdi prie stalo. Pirmąjį gabaliuką paima tėvas, o paskutinį – mama. Visi valgo atsistoję, o paskui ima po margutį ir varžosi, kieno tvirtesnis.  Kiaušinių ridinėjimas – senas, bet tebegyvas Velykų paprotys. Margučiai paprastai ridinėjami specialiu loveliu, o Žemaitijoje – ant žolės paguldyto kirvio metaline dalimi ašmenų link. Visi šio žaidimo dalyviai stengiasi kuo toliau nuridenti savo margutį – nugalėtojui tai ženklas, kad šiais metais visur jį lydės sėkmė.  Tarp velykinių žaidimų bene geriausiai žinomi kiaušinių mušimas (nugali tas, kuris moka išsirinkti stipriausią), kiaušiniavimas, apsikeitimas margučiais. Pastarąjį labiausiai mėgsta maži vaikai. Žinoma, dabar jau niekas mieste Velykų rytą nebesilaisto vandeniu ir nebesisupa sūpuoklėse, prašydami aukštesnių linų. Tačiau ir dabar prieš pat saulėtekį kai kas prausiasi šaltu vandeniu – taip esą metams apsisaugo nuo kūno skaudulių.  Velykų rytas – tinkamas laikas nuo savo namų baidyti piktąsias dvasias. Pavyzdžiui, žemaičiai jas baidydavo šaudydami į orą.  Etnologas Aleksandras Žarskus siūlo neužmiršti, kad Velykų – didžios šventės – smaigalyje yra ne gamtos, o žmogaus sielos pabudimas.
Malonios smulkmenos Velykų vaišėms 
Didžiąją savaitę moterims namuose pats darbymetis. Atrodo, gamta šiemet nesutrukdys didžiojo buities darbo – langų valymo – žemę glosto pavasarinė šiluma. Šeimininkėms tai, ko gero, pagerins nuotaiką virtuvėje ruošiant patiekalus šventiniam stalui. Tikimės, ne vienai pravers Žolinčių akademijos vadovės, Lietuvos sveikuolių šeimininkių šeimininkės Danutės Kunčienės siūlomi senoviški ir šiuolaikiniai Velykų valgiai.  D. Kunčienė pirmiausiai pataria pagalvoti apie padažus. Prie keptų ar troškintų jūrų žuvų tiks neįprastas, bet labai skanus ir nesunkiai paruošiamas padažas. Suskaičiavus būsimuosius valgytojus, į įkaitintą sviestą reikia dėti supjaustytų braškių ir džiovintų čiobrelių, kurių galima nusipirkti vaistinėje. Kaitinama kelias minutes.  D. Kunčienė įsitikinusi, kad ant Velykų stalo būtinai turi būti varškės sūris – jo forma juk primena suplotą kiaušinį. Per šventes pravers ir kmynų gėrimas, kurį lengva paruošti – į litrą vandens suberti šaukštą kmynų, pavirinti 5–10 min., nukošti, ataušinti, paskaninti medumi ir razinomis. 

---

 Kiaušiniai su burokėlių raugalu
 Jei neturite obuolių sultyse konservuotų burokėlių, tai ketvirtadienį reikėtų užraugti šviežių: užpilti vandeniu į kelias dalis supjaustytus burokėlius, įmesti duonos plutą, įberti truputį cukraus ir palikti kelioms dienoms.
Šio skanaus burokėlių raugalo prireiks nepaprastai skaniam senovės žemaičių valgiui.  Jam paruošti reikės: 
0,5 l burokėlių raugalo, 
šaukšto miltų, 
100 g grietinėlės. 
Raugalą pakaitinti, įberti šaukštą miltų, įpilti 100 g grietinėlės. Šis pikantiško skonio padažas pilamas į gilesnę lėkštę, į kurią sudedamos kietai virtų kiaušinių puselės.
Padažas labai originaliai atrodo stikliniame inde. Ypač tuomet, kai kiaušinių puselės sudedamos pūpsančiomis į viršų nugarėlėmis (galima sluoksniuoti). 

---

 Įdaryti kiaušiniai

Kietai išvirtus ir atvėsintus kiaušinius su lukštu dantytu peiliuku perpjauti pusiau išilgai.
Išimtą turinį susmulkinti, pridėti smulkintos (keptos ar virtos) žuvies ar mėsos, druskos, pipirų pagal skonį, smulkintų svogūnų laiškų, krapų, kitų žalumynų. Sumaišyti su grietine.
Gautą masę sudėti į lukštų puseles, apkepti svieste lukštu į viršų.
Taip įdaryti kiaušiniai valgomi su krienų padažu, kurį nesunku pasigaminti: gerai išmaišyti 3–4 šaukštus tarkuotų krienų, dviejų kietai virtų kiaušinių trynius, pusę stiklinės grietinės, pagal skonį druskos. 

---

Originalus desertas
Džiovintas datules aplieti pakaitintu medumi ir apibarstyti kviečių sėlenėlėmis.
Taip paruoštos datulės atrodo tikrai įspūdingai.
Prie jų labai tiks arbata su imbieru ir citrina. 

---

Senovinė Velykų boba
D. Kunčienė šį receptą aptiko 100 metų senumo konditerijos knygoje. Velykų boba kepama maždaug 3 l talpos moliniame ąsotyje. Reikalingi produktai: 
1 kg miltų, 
1,5 stiklinės pieno, 
200 g sviesto, 
4 kiaušiniai, 
150 g cukraus, 
50 g mielių, 
pakelis vanilės, 
0,5 kg razinų. 
Pašildyti kelis šaukštus pieno, įmaišyti mieles, pabarsčius žiupsneliu cukraus. Šis mišinys greitai (gal per 10 min.) pakils. Tuomet į atskirą dubenį išsijoti (būtinai) turimus miltus, sudėti iškilusias mieles, supilti likusį drungną pieną, sumaišyti. Išplakti atskirai trynius ir baltymus (iki putų nereikia), pašildyti sviestą – viską įmaišyti į tešlą, sudėti vanilę. Tuomet verdančiu vandeniu perpilti razinas, nuvarvinti jas, sudėti ant rankšluosčio, kad apdžiūtų, tuomet apvolioti miltuose ir suberti į baigiamą ruošti tešlą. Viską atidžiai išmaišyti ir kuriam laikui palikti.  Tuo metu reikia aliejumi ištepti puodynės vidų, turėti jau paruoštą medinį stovą (pavyzdžiui, nudrožtą storesnę šaką ar nestorą kočėlą), kurį būtina apvynioti sviestiniu popieriumi (juo uždengiamas ir puodynės dugnas). Į puodynę įstatomas medinis stovas, pilama tešla ir pašaunama į maždaug iki 200 °C įkaitusią orkaitę. Po valandos ir dvidešimt minučių Velykų boba jau bus iškepusi. Jei kiltų abejonių, reikėtų į ją įsmeigti medinį ploną pagaliuką – jei ištraukus jis liks švarus, vadinasi, boba jau iškepusi.  D.Kunčienė patarė Velykų bobai kepti parinkti lygesnės formos puodynę, antraip ją teks daužyti, norint išlaisvinti šį Velykų saldumyną. Jei visgi prireiktų, šukių nedera mesti į šiukšlių kibirą – Danutė pataria jas užkasti sode po vaismedžiu.

---

Daržovių šaltiena
3 virtos morkos,
3 rauginti (marinuoti) agurkai, 
1 stiklinė konservuotų žirnelių, 
1 stiklinė konservuotų kukurūzų, 
1 stiklinė raugintų grybų (juos galima pakeisti žuvimi),
1–1,5 stiklinės daržovių sultinio,
3 šaukštai želatinos. 
Daržovės sluoksniuojamos giliame inde arba specialioje formoje, perpilamos šiltame sultinyje ištirpinta želatina. Ant indo dugno galima dėti virtų putpelių kiaušinių. Šiai spalvingai šaltienai sustingus, ji išverčiama į lėkštę.

---

---

Kad vaišės būtų tobulos

Šeimininkėms Užgavėnių receptus pateikė Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.
Blyneliai gerai iškeps, jei jų tešla lengvai tekės nuo šaukšto.
Blynai nelips tik prie rūpestingai išvalyto ir įkaitusio keptuvės dugno.
Blynai bus skanesni, jei į tešlą palengva įmaišysite atskirai išplaktus trynius ir baltymus.
Į bulvių tarkius patartina įpilti šiek tiek pieno arba įberti vitamino C.
Riebalų dedama ar aliejaus pilama tik į įkaitusią keptuvę.
Blynų tešla nesušoks gumulais, jei į ją įpilsite pasūdyto vandens.
Kepami blyneliai nesutrūks ir lengvai atšoks nuo dugno, jei tešlą užmaišysite valandą prieš kepant.
Jei norisi blynų, o namuose nėra pieno, galime įpilti mineralinio vandens su burbuliukais ar rūgpienio, kefyro.

---

Lietinių tortas

Pageidaujamą kiekį lietinių tešlos išpilstyti į tris atskirus dubenėlius. Viename dubenėlyje tešlą paskaniname kakava, antrame – kokoso drožlėmis, trečiame – aguonomis. Lietiniai kepami atskirai iš kiekvieno dubenėlio tešlos. Skirtingos rūšies lietiniai sluoksniuojami pertepant juos pagal skonį pasiruošta varške (galima naudoti mėgstamo skonio saldžius sūrelius), kondensuotu pienu, rūgščia ar kitokia uogiene. Sluoksniuojama ir pertepama iki norimo torto storio.
Ant viršutinio blyno galima užpilti glajaus (sumaišius ir pakaitinus po 100 g sviesto ir šokolado).
Jei nesinori saldaus torto, tuomet ant viršutinio blyno tepkime varškę, papuoškime kivių riekelėmis, mandarinų skiltelėmis ir pan. Torto šonus galima aptepti susmulkintų kivių mase, apkepta svieste.

---

Rupių ruginių miltų blynai

2 stiklinės miltų,
2 šaukštai cukraus,
2–3 šaukštai kmynų,
20–30 g mielių,
po žiupsnelį druskos, kalendros,
rūgpienio ar šaltibarščių kefyro tešlai atskiesti.
Paruoštą riebios grietinės tirštumo blynų tešlą atidžiai išmaišyti ir palikti pridengtą iki kitos dienos. Kepti aliejuje (galima naudoti forminę keptuvę). Šie labai skanūs blynai valgomi, vilgant juos į grietinę, sumaišytą su, pavyzdžiui, bruknių ar kita mėgstama uogiene. Galima pasiruošti aštresnį padažą: į grietinę ar majonezą sudėti sutarkuotus ir nuvarvintus šviežius agurkus, paskaninus juos druska, pipirais ir kitais mėgstamais prieskoniais. Šiuos blynus galima kepti maišant grikių miltus su kvietiniais ar ruginiais.

---

Apelsinų blynai

2 stiklinės miltų,
1,5 stiklinės šviesaus alaus,
100 g sviesto,
4 kiaušinių baltymai,
4 tryniai,
2 šaukštai cukraus,
6 šaukštai romo,
aliejaus.
Miltus sumaišyti su cukrumi, tryniais ir ištirpintu sviestu, supilti romą, o alaus pilti tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Tuomet sukrėsti standžiai išplaktus baltymus.

Įdaras:
1 kg apelsinų,
3 šaukštai miltų,
cukraus pudros.
Nuluptus apelsinus supjaustyti piršto storumo griežinėliais, apibarstyti juos miltais ir kepti, kiekvieną atskirai pamirkius tešloje. Iškeptus griežinėlius apibarstyti cukraus pudra.

---

Varškės spurgos

0,5 kg riebesnės varškės,
5 šaukštai miltų,
4 šaukštai cukraus,
2–3 kiaušiniai,
50 g sviesto,
nubrauktas šaukštelis sodos,
vanilinio cukraus,
100 g cukraus pudros,
aliejaus.
Ištrinti su cukrumi kiaušinius ir viską kartu, išskyrus cukraus pudrą, rūpestingai suminkyti, suformuoti nedidelius rutuliukus arba net riestainius. Virti aliejuje, kol paruduos abi pusės. Išgriebtos iš aliejaus spurgos sudedamos ant popierinių servetėlių, kad nuvarvėtų. Tuomet pabarstomos cukraus pudra. D.Kunčienė pabrėžia – kuo tešla minkštesnė, tuo spurgos bus skanesnės.

---

Bulviniai blynai su baravykais

Stambia tarka sutarkuoti 3–4 bulves. Tarkius sudėti į kiaurasamtį su tankiu tinkleliu ir perpilti šaltu vandeniu, nuspausti. Į taip paruoštus tarkius sudėti kelis išplaktus kiaušinius, paskaninti druska, pipirais, šalavijų ir kario milteliais. Tuomet sumalti maždaug tris išvirtus baravykus, sumaišyti juos su aliejuje iškeptomis susmulkintų 3 svogūnų ropelėmis, paskaninti mėgstamais prieskoniais. Į įkaitusią su aliejumi keptuvę dėti šaukštą tarkių, ant viršaus – įdaro, o ant jo – vėl tarkių.

---

Raugintų kopūstų ir bulvių blynai

400 g raugintų kopūstų,
1 kg tarkuotų bulvių,
2 kiaušiniai,
didelis svogūnas,
druskos, kmynų, aliejaus.
Kopūstus susmulkinti, 15 min. troškinti savo sultyse kartu su riebios šoninės spirgučiais ir kitais mėgstamais priedais. Atvėsintus kopūstus, jei reikia, nusunkti, sumaišyti su tarkiais, kiaušiniais, susmulkintu svogūnu, prieskoniais. Jei tešla per skysta, pridėti miltų. Kepti aliejuje. Valgyti su grybų ar pomidorų padažu.

---

Princesės blyneliai

Maždaug 25 džiovintos slyvos (ar abrikosai),
1 kiaušinis,
5 šaukštai miltų,
5 šaukštai pieno,
vanilinio cukraus.
Kiekvieną nuplautą be kauliuko džiovintą slyvą pamirkyti tešloje ir dėti į įkaitusį aliejų (aliejaus turi būti tiek, kad apsemtų slyvas). Tokiu būdu išvirtas slyvas dėti ant popierinių servetėlių, kad nuvarvėtų. Tuomet slyvas galima pavolioti tarkuotame šokolade, apibarstyti cukraus pudra.

---

Lietiniai su raugintais kopūstais

Patroškinti pagal savo receptą raugintus kopūstus su riebios šoninės spirgučiais. Troškinio skysčio perteklių nuvarvinti. Tepti troškintus kopūstus ant lietinių. Susukti vamzdeliu, perpjauti juos perpus skersai, sustatyti kaitinti skirtame inde stačiai vieną šalia kito ir pašlakstyti majonezo (grietinės) ir pomidorų padažo mišiniu. Galima užbarstyti tarkuoto fermentinio sūrio, smulkintų krapų.

---

Bulviniai blynai su varške

200 g varškės,
2 svogūnų ropelės,
2 kiaušiniai,
2 šaukštai miltų,
8 bulvės,
5 šaukštai grietinės,
druskos, aliejaus, sodos.
Sutarkuotus svogūnus sumaišyti su varške, kiaušiniais, grietine užgesinta soda, miltais, druska. Tuomet šią masę sumaišyti su bulvių tarkiais ir kepti aliejuje.

---

VALGIŲ RECEPTAI TRIJŲ KARALIŲ ŠVENTEI

Pienių žiedų medus

Dvi-tris rieškutės pienių žiedų. Rinkti ryte saulėtą dieną. Netinka po lietaus. Užpilti vienu litru šalto vandens ir užvirti, bet tik kol sukunkuliuos vieną-du kartus, tada skubiai nuimti nuo ugnies. Palikti parai pastovėti. Nukošti per sietelį, žiedus išspausti su rankomis. Tada sudėti vieną kilogramą rudo cukraus. Ir visą dieną kaitinti atidengtą puodą ant labai lėtos ugnies, kad išgaruotų vanduo. Dar įdėkite pusę citrinos, supjaustytą griežinėliais. Sirupas turi gautis nei per skystas ir nei per tirštas, medaus    (šviežio bičių) tirštumo. Laikyti šaltoje patalpoje.
Tokį pat medų galite ir iš medetkų žiedų pasigaminti. Jų skonis truputį skiriasi, bet abu yra gardūs ir naudingi sveikatai. 

Pyragas "Karūna"
Du puodukai miltų;
Vienas puodukas aliejaus;
Vienas puodukas rudo cukraus;
Du šaukšteliai cinamono;
Vienas šauštelis kėlimo miltelių, truputis druskos;
Šeši puodukai smulkiai supjaustytų obuolių ir 100 gramų graikinių susmulkinų riešutų.
Du kiaušiniai.
Į dubenį sudėti kiaušinius, cukrų, aliejų ir elektriniu maišytuvu gerai išsukti, po to sudėti miltus, kėlimo miltelius, druską, cinamoną ir dar išmaišyti. Tada ant susmulkintų obuolių ir riešutų supilti masę ir išmaišyti. Skardą patepti aliejumi, pabarstyti miltais. Tešlą sukrėsti į skardą. Kepti 180C° apie 50-60 minučių. Karštą skanu patiekti su mėgstamais ledais. Skanaus.

Arbata „Trys Karaliai“

Stumbražolė, Mėlynės lapai, Miškinė mėta, Miškinės obels lapai ir žiedai, Raudonojo dobilo žiedai, Beržo lapai, Paprastasis čiobrelis, Avietės lapai, Lazdyno lapai, Jonažolė, Pelkinė vingiorykštė, Juodojo šeivamedžio žiedai, Paprastoji rykštenė, avižos žolė, šafranas. 

Visus pagal šiuos receptus pagamintus patiekalus žolinčiai pristatė sausio 9 dieną koncerto, skirto Trims karaliams, ir vykusio Vaidoto pagrindinėje mokykloje, metu. Tad keletas Danutės pastebėjimų jų adresu: „Arbata buvo įvertinta puikiai. Žmonės laukė eilėje. Dešimt litrų greit išgerta. Norėta ir daugiau. Petras Sventickas, Kauno sveikuolių klubo pirmininkas (pastebėjimas iš šalies: jis Danutei, mūsų klubo prezidentei, o tai reiškia ir mums, įteikė „Metų patnerio" nominaciją), sakėsi seniai tokios skanios arbatos begėręs, beje, jis išrankus. Ir Panemunės kunigai gyrė ir sakė: „Čia tai bent arbata!". Ir jaunieji dainininkai, iš pradžių pageidavę kavos, paragavę arbatos, sakė, kad ji tokia „faina",jog noras kavai praėjęs. Na, o vienas dainininkas, negalintis valgyti bičių medaus, pienių medumi buvo sužavėtas ir vis klausė, kaip tokio pasigaminti. Sakau - biteles vieną dieną užvadavau ir prisinešiau medaus. Pyragas taip pat tirpte ištirpo. Džiaugiuosi, kad mūsų sukurtų receptų valgiai ir gėrimai taip visiems patiko."

 

---

 

 

KŪČIŲ STALAS - PYKČIAMS GALAS

© Tomo Raginos nuotr.

Nuo seno įprasta prie Kūčių stalo sėsti įsižiebus pirmajai žvaigždei (puiki užduotis vaikams – jos nepražiopsoti!). Kita sena tradicija – užtiesti stalą tik Kūčių vakarą naudojama balta staltiese – tyrumo ir gerumo simboliu. "Po staltiese padėkime bent saujelę šieno, kuris primins Betliejaus prakartėlę ir santarvę su mažaisiais broliais – įvairiais gyvuliukais. Šitos santarvės vardan ant Kūčių stalo neturi būti mėsiškų patiekalų", – primena etnologė Gražina Kadžytė.

Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė, Panemunės bendruomenei parengusi parodomąjį Kūčių stalą su pačios gamintais senoviniais patiekalais, pabrėžė, kad labai svarbu šią ypatingą vakarienę pradėti bendra malda prie uždegtos žvakės, prieš tai susitaikius ir atsiprašius vieniems kitų už padarytas skriaudas. Danutė siūlo prisiminti labai seną lietuvių tradiciją – kalbant "Tėve mūsų", po žodžių "Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien" stabtelėti – tuo metu vyriausias šeimos narys pasiūlo po suraikyto juodos duonos kepaliuko riekutę, kuria dalijamasi kaip kalėdaičiu. Po to malda baigiama.

Ragaudami valgį po valgio, vieni kitiems nuoširdžiai linkėkime dažniau būti drauge, pasidžiaukime artėjančiomis Kalėdomis – Kristaus gimimu.

---

Silkė su obuoliais ir svogūnais

D.Kunčienė siūlo atidžiai išvalytas keturias silkes ir pamirkytas aliejuje kelias riekutes batono supjaustyti smulkiais gabaliukais, paskaninti maltais pipirais, tarkuotu obuoliu, supjaustytu svogūnu. Tuomet viską sumaišyti, sudėti į lėkštę, suformavus silkės formą palaistyti aliejumi, pabarstyti susmulkintu virtu kiaušiniu, petražolių ar salierų šakelėmis.

---

Aguonpienis

Sumalus kavamale ar mėsmale stiklinę aguonų, jas užpilti 2 l vandens, pasaldinti keliais šaukštais medaus ar cukraus.

---

Kūčia

Tai seniausias apeiginis Kūčių valgis. Jis ruošiamas iš mirkytų ir po to išvirtų įvairių grūdų (pavyzdžiui, rugių, žirnių, pupelių). Svarbu nemerkti dviejų spalvų žirnių ir pupų kartu (jų ir virti kartu negalima, kad nesusilietų spalvos). Išvirtus grūdus, žirnius ir pupas sumaišyti, pagardinti aguonpieniu ar vandeniu atskiestu medumi. Priklausomai nuo skonio, šį valgį galima gardinti ir aliejumi, druska. Kūčia paprastai dedama stalo viduryje.

---

Spanguolių saldainiai

Užsiaugintas sode, prisirinktas miške ar parduotuvėje pirktas spanguoles reikia nuplauti, nusausinti, suvilgyti lengvai paplakto kiaušinio baltymu ir pavolioti po cukraus pudrą. Taip paruoštas spanguoles sudėti į skardelę, ant jos dugno patiesus kepimo popierių arba foliją, pakaitinti apie 10 minučių. Norint storesnio cukraus pudros sluoksnio, spanguoles reikia dar kartą vilgyti baltyme ir volioti pudroje.

---

Silkių piršteliai

Juostelėmis skersai supjaustytą silkių filė pavolioti džiūvėsėliuose, apkepti aliejuje, sudėti į lėkštę. Galima paskaninti keptais svogūnais ar grybais, ar jų mišiniu.

---

Karšti grybų kotletėliai

Kūčių vakarienę paįvairins karštas patiekalas, kuris paruošiamas sumaišius 0,5 kg virtų ir sumaltų grybų, pridėjus 300–400 g plikytų ir permaltų avižinių dribsnių. Sumaišytą masę paskaninti grybų ar kitais mėgstamais prieskoniais. Nešant į stalą papuošti mažomis virtų pievagrybių galvutėmis bei sudaigintomis garstyčių sėklomis (sudaiginti iš anksto arba nusipirkti gatavų).

Prie šio patiekalo tiks virtos bulvės, paskanintos senoviškai: druskos ir pakaitintų keptuvėje bei lengvai sumaltų linų sėmenų mišiniu.

---

Saulėgrįža

Kadangi Kūčios ženklina prasidedančią saulėgrįžą, tai šiai apeiginei vakarienei tiks saulėgrąžos formos į stalą patiektas patiekalas iš orkaitėje keptų bulvių. Danutė siūlo stambią pailgą bulvę supjaustyti išilgai skiltelėmis, šiek tiek išskobti jų vidų, kad būtų galima užpilti aliejaus, užberti druskos ir kmynų.

---

Senovinė mišrainė

Šią mišrainę ruošė mūsų prosenelės, maišydamos raugintus kopūstus, virtas pupeles ir raugintus burokėlius, viską paskanindamos aliejumi, druska, kmynais. Norint pasiruošti raugintų burokėlių, reikia ant virtų arba žalių nedidelių nuluptų burokėlių užpilti 3 l vandens (turi apsemti burokėlius), suberti nugriebtą šaukštą druskos, įmesti ruginės duonos riekę ir palaikyti šiltoje patalpoje bent porą dienų.

---

Apie meilę Kūčių naktį

M.Mažvydo vidurinės mokyklos kraštotyrininkai domėjosi senoviniais burtais po Kūčių vakarienės. Paaiškėjo, kad dauguma jų buvo skirti meilei.

Merginos padėdavo ant trobos slenksčio po kūčiuką ir atverdavo duris šuniui – kurios kūčiuką šuo pirmiausia čiups, ta pirmoji ir ištekės.

Iš kurios pusės Kūčių vakarą vėjas pučia, į tą pusę mergina ištekės.

Prieš eidama miegoti, mergina turėtų surakinti du kibirus, o raktą pasidėti po pagalve – susapnuos savo būsimąjį.

Iš po staltiesės traukti šiaudus: jei ilgas – jaunikis bus aukštas, jei trumpas – žemas.

Jei mergina ar vaikinas sėdi už stalo kampo, septynerius metus neves arba neištekės.

Po pagalve reikia padėti raštelius su įrašytais vaikinų ar merginų vardais – kurį pirmą ištrauksi iš po pagalvės Kalėdų rytą, tas ar ta jus myli.

"Kauno diena", gruodžio 20 d.

 

---