---

Ačiū  už gražias nuotraukas ir už viską, ką sukūrėte, suteikėte mums per tas tris dienas. Kiekviena ateinanti  diena vis geresnė, gražesnė, šviesesnė už praėjusią. Kažkoks stebuklas. Viskas kartu: Vienuolyno ypatinga aura, Tavo, Danute, visi užsiėmimai, bendravimas, viskas, ką Tu mums siuntei, teikei, kalbėjai,... sula (išskyrus buljoną):) viskas, kaip Eleksyras Dvasiai... Lukrecijos rytinės mankštos ir viskas, kas mus supo. Dėkoju Jums už visa tai.
Su meile Virgina,
"Šermukšnėlės" stovyklėlės (kovo 27-28-29 d.d.) dalyvė

---

Man labai patiko jūsų projektas tūkstantmečio proga. Aš seniai jau norėjau įamžinti mūsų vaistinguosius žolynus paveiksluose, nes jau 5 metai stengiuosi gydytis pačios surinktomis vaistažolėmis. Nuostabiai jaučiuosi vaikščiodama po pievas ir miškus ieškodama vieno ar kito žolyno. Labai daug informacijos randu jūsų svetainėj žolynų žurnale. Labai patiko gyd. tepalų virimo seminaras. Atradus, kad snaputis gydo net plaučių uždegimą, dabar sergančiam sūnui vakarais įtrinu krūtinę snapučio apsaugomuoju tepalu iš jūsų seminaro. Iškart palengvėja kvėpavimas, atsikosėjimas. Labai norėtųsi gyd. tepalų pasidaryt daugiau ir ypač su ugniažole. Labai jums ačiū, kad esate.
Svaja Z. 

---

Nerandu padėkos žodžių, kuriuos galėčiau išsakyti Jums, "Šermukšnėlės" dalyviams, už tą dvasinę paramą, kurią jūs visi išreiškėte kolektyvinėje maldoje už mano išgijimą.  Būdama KMUK kardiologijos skyriuje aš jutau begalinę dvasinę ramybę, o ir viskas sekėsi labai gerai. Kaip gera Jus visus turėti,  su Jumis, Danute, priešakyje. Tegul gerasis angelas sargas saugo Jus visur ir visada. Linksmų, šviesių Šv. Kalėdų!
Teresė

 

---

 

 

Kartą paragavęs negali sustoti

Pirmą kartą į „Šermukšnėlės“ stovyklėlę prie Giedrio ežero važiavome su nerimu ir baime: ar ištversim tris dienas be įprasto maisto, kavos?...Pakeliui nusipirkom džiūvėsėlių (jeigu badas užpultų). Dabar tai juokingai atrodo, bet, nepabandęs, nesužinosi. Taigi, trys dienos labai greitai prabėgo, nes ne tik sultis gėrėme, bet ir mankštinomės, maudėmės, meditavom, rinkom žoleles, audėm žolynėlių kilimus, mokėmės siūti paparčių kilimėlius, dalyvavom meno terapijos seansuose,  keliavom po Aukštaitijos nacionalinį parką. Vakarais vykdavo susitikimai su įdomiais žmonėmis...O svarbiausia, visą tą laiką jautėmės globojamos nuostabių moterų: Danutės ir Galinos. Čia mes sužinojome, kad tokios stovyklėlės su trijų dienų detoksikacijos programa vyksta visais metų laikais, ir atsiradus galimybei lapkričio 14, 15, 16 dienomis mes jau antrą kartą „Šermukšnėlės“ stovykloje Pažaislio vienuolyne. Visas čia praleistas laikas buvo puikiai organizuotas: ekskursija po vienuolyną, pirtis, susitikimas su „Eko“ grupe, vadovaujama vienuolės Renatos, praktiški užsiėmimai su Su Džok terapijos meistru A. Jonuškiu, įdomūs Danutės ir Lukrecijos vedami užsiėmimai. Nesitikėjau tokiu metų laiku išsimaudyti mariose, bet energingosios Lukrecijos įkvėptos moterys drąsiai virto undinėmis ir pasinėrė į vandens stichiją. Juk ne be reikalo kiekvieną rytą sveikinom visas kosmoso stichijas (vandens, oro, žemės, ugnies) ir siuntėm savo meilę pasauliui.

Visą laiką gyvenome mintimi: ČIA IR DABAR. Stovyklėlėje supratome, kad nėra kasdienybės, yra tik netinkamas mūsų požiūris į laiką...

Stebuklingomis Danutės rankomis švelniai įtrintos tepaliukais ir išmasažuotos kojų pėdos, šauniosios Lukrecijos  vaško terapijos sušildytas stuburas – atgaiva kūnui ir sielai. Bendravimas su šiomis nuostabiomis moterimis  atšildo net labiausiai sužvarbusią sielą, keičia gyvenimo suvokimą, požiūrį į save, į pasaulį. O kaip nepaminėti Danutės  Kunčienės vyro Vido, kuris yra nepakeičiamas pagalbininkas, „techninis darbuotojas“, tiesa, dirbantis užkulisiuose ir mums tarsi nematomas. Bet iš Danutės su meile ir dėkingumu tariamų atsiliepimų apie savo vyrą suprantame, koks jis svarbus mūsų buvime ČIA IR DABAR.

Žodžiais išreikšti sunku, kokia meilės dvasia gaubė mus visus šios stovyklėlės metu. Tai, kas vyksta iš tikrųjų, reikia pačiam patirti. To ir linkime visiems, o Danutei, Lukrecijai ir visiems jų pagalbininkams nuoširdžiai linkime, kad ši jų veikla rastų atgarsį  visuose Lietuvos kampeliuose ir plistų vis plačiau. Ir visai nesistebiu, kodėl grįžusi namo giedu „Himną meilei“:

                      Jei kalbėčiau kalbomis žmonių ir angelų,
                      Bet neturėčiau meilės,
                      Jei turėčiau pranašystės dovaną
                      Pažinčiau visas paslaptis ir mokslą,
                      Bet neturėčiau meilės,
                      Aš būčiau niekas.
                      Jei turėčiau visą tikėjimą,
Kad galėčiau net kalnus kilnoti,
Bet neturėčiau meilės,
Jei išdalinčiau vargšams visą turtą
Ir atiduočiau savo kūną sudeginti,
Bet neturėčiau meilės,
Aš nieko nelaimėčiau.
                       Meilė kantri, maloninga ir nepavydi,
                       Nesididžiuoja ir neišpuiksta,
                       Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi.
                       Ji nesibaigia niekada.
Ne, negiedojom mes jo Pažaislio vienuolyne, čia mes tiesiog gyvenome meilės dvasioje...

"Šermukšnėlės" dalyvės Nemira ir Danguolė

---

 

 

Dar sykį norėčiau padėkoti už šilumą ir rūpestį, kuriuo jaučiausi
apgaubtas pastarąjį savaitgalį (10 03-05) Pažaislio vienuolyne. Jau nebeatsimenu
kada buvau išgyvenęs tokį dvasinį pakylėjimą. Artimo meilę, kurią Jūs, Danute
ir Lukrecija, taip dosniai dalinote, sėkmingai parsivežiau namo ir
pasidalinau su savo šeimyna :).
Labai nuoširdžiai
Vytenis

---

Skiriu šią mandalą Pažaisliui ir jo šeimininkėms seserims kazimerietėms, su nepaprasta meile ir šiluma priėmusioms ir globojusioms mus, "Šermukšnėlės" stovyklos dalyves, bei visoms dalyvėms ir vadovėms Danutei ir Lukrecijai, kurios su ypatinga meile ir atsidavimu rūpinosi mumis, negailėdamos nei laiko, nei sveikatos.
Visų stovyklautojų vardu dėkoju už nepaprastą tylą ir ramybę, šilumą ir meilę, suteiktą mums, ir už ypatingą erdvę, kurioje mes visos jautėmės kaip sesės. Ačiū. Mums buvo gera kartu!
Visų vardu
Felicija

---

Šaunuoliai žolinciai su Danute Kunčiene priešakyje, rudenį pratęs mokymus ir užsiėmimus Sveikatos mokykloje. Vertinkime tai, džiaukimės tuo, ką turime, ir mokinkimės sveikai gyventi. Sveikata brangsta, vaistų kainos auga. Bandykime nesirgti.
(Ištrauka iš rugpiūčio 17 d. laikraščio "SEMENA", kurį leido Panemunės bendruomenės centras, pirmininkas Gediminas Žukauskas)

---

Dėkoju Dievui ir Likimui, suvedusiam mane su „Žolinčių akademijos“ žmonėmis. Pernai pavasarį sutikau gerb. Danutę Kunčienę, kuri ėmesi mane globoti po peties operacijos. Kai tik atvykdavo į Žemaitiją, užsukdavo ir padarydavo nugaros ir peties procedūras Dr. Jono Skonsmano sukurtais vaško rageliais bei multikompoziciniais vaško-sakų liejiniais-tepalais, pamokė tą daryti ir mano vyrą, todėl po kelių procedūrų, nebejausdavau jokio skausmo rankoje,  po kiek laiko, kai vėl atsinaujindavo ir vėl pakartodavau. Todėl nuskausminamųjų vaistų atsisakiau tuoj pat po operacijos vos grįžusi namo. Dabar jau lygiai metai, ranka visiškai atsistatė ir pamiršau turėtas problemas.

Prieš pat šv. Velykas, Didįjį Penktadienį, turėjau malonumą susitikti su gerbiamu dr. Jonu Skonsmanu, kuris man atliko kūno įmasažavimą vakuumine taure bei gintariniu tepalu ir kartu su gerb. Danute Kunčiene susuko į Angelo sparną – drobulę. Pasikaitinusią pirtyje dar masažavo rankomis ir vanojo vanta. Jaučiausi pakylėta ir nušvitusi, atgimė ne tik kūnas, bet ir siela atsivėrė langais. Anot rašytojo John O‘Donohue „Juk taip daug priklauso, kaip žiūrėsi – nuo to lango, pro kurį žiūri.“

Pagarbiai, Jokūbavas, Kretingos r., klubas "Atrandu save" (  http://www.jokubavas.lt   http://www.fija.lt/  )